Pripažink – net jei tavęs tiesiogiai nevargina pasiruošimo mokslo metams destrukcija (turbūt ne mažesnė nei kalėdinė ir kasmet kažkaip “netikėtai” užklumpanti paskutinę minutę) – tas pirmas rudens rytas vis tiek vienaip ar kitaip apie save primena.
Vėsa, nuo pirmos dienos pavogusia vasarą. Rasotais voratinkliais. Lapais šalikelėse, didele persvara laiminčiais prieš juos šluojančius. Miško kvapu, jaučiamu net ir miestų centruose. Gėlių pardavėjais netikėčiausiose vietose. Ar tiesiog staiga sugrįžusiais kamščiais.
Jis visgi būna kažkoks kitoks kiekvienam ir tikrai bent akimirkai priverčia prisiminti save, tą vaiką, kurį vis dar nešiojiesi savyje. Tą, kiek sutrikusį, bet besididžiuojantį, su per dideliu mokykliniu švarku ir kardeliu nuo žemės iki dangaus.
Aš linkiu
svajoti. Drąsiai. Svajones ir realybę skiria tik laikas. Tai nustatyk terminus. Ir žinai, ką? Jos pildosi tik tiems, kurie jų turi.
Neabejoti savimi. Abejonės yra išdavikės, priverčiančios pralaimėti ten, kur greičiausiai laimėtum, jei nebijotum bandyti. Nenuvertink savęs, viską tu tikrai gali.
Niekada nepasiduoti. Turėk kantrybės. Šiandien gal ir lyja, rytoj gali būti škvalas, bet poryt tikrai išlįs saulė. Pamatysi. Jei nėra gerai, vadinasi, dar ne pabaiga.
Nebijoti suklysti. Bijok niekada nepabandyti. Nes didžiausia tavo baimė gali būti kelias į didžiausią tavo gyvenimo laimę.
Gyventi dabar ir čia. Dėl nieko savęs nekaltink. Geriau visą sukauptą patirtį ir energiją panaudok kurdamas ateitį, apie kurią svajoji. Dėkok už tai, kad prabudai, džiaukis, kad gali įkvėpti, stebėkis, kad matai pasaulį ir gali būti viso to dalimi. Ir – mėgaukis. Dabar.
Skirti laiko sau. Greičiausiai visada atrodys, kad jo tam neturi. Bet, patikėk, turi. Ir galų gale suprasi, kad tai buvo vertingiausias tavo laikas, leidęs skirti kur kas kokybiškesnio laiko ir kitiems.
Mylėti save. Tokį koks, esi. Įtikti, pritapti ar sutapti? Gali bandyti, tau greičiausiai pavyks, bet nejausi visame tame savęs. Geriau eik ten, kur nori tavo širdis. Būk su tais, su kuriais norisi būti tau. Su meile priimk save visokį – nėra blogų jausmų, jie visi tave formuoja ir augina žmogų iš didžiosios Ž. Esi unikalus ir tai yra didžiausias tavo turtas, protingai ir su pagarba juo naudokis.
Tikėti stebuklais. Jų nebūna tik tiems, kurie jais netiki.
Linkėjimai mūsų (vidiniams) vaikams. Auginkim juos su didele meile, kantrybe ir atidumu

#vidinisvaikas #linkėjimai #naujosenospradzios #rugsejo1